Lietuviai net ir karantino sąlygomis kuria naujas įmones

2020 m. balandžio 20 d. 


Nuo karantino pradžios lietuviai jau įkūrė daugiau nei 600 naujų įmonių, rodo duomenų analitikos įmonės „Scorify“ duomenys. Bankrutuojančių, likviduojamų ar išregistruotų įmonių skaičius balandžio mėn. palyginti su kovu mažėja.


Per tris balandžio mėn. savaites Lietuvoje įkurtos 358 naujos įmonės. „Nors tai yra du kartus mažiau, nei tuo kovo mėn., tačiau lietuviai ir toliau rodo verslumą, nepaisydami neaiškios ekonominės situacijos, - skaičius komentuoja duomenų analitikos įmonės “Scorify” direktorius Žilvinas Milerius. - Lietuviai karantino metu per savaitę įkuria virš 100 įmonių”.

Naujų įmonių kūrimo skatinimas ir biurokratinės naštos mažinimas galėtų būti vienas iš išėjimo iš karantino prioritetų, mano advokatų kontoros “TGS Baltic” partneris Žygimantas Stankevičius. “Valstybės institucijos turėtų nepamiršti, kad prie krizės suvaldymo gali prisidėti ne tiktai konstruodamos pagalbos priemones nukentėjusiam verslui, bet ir sumažindamos reguliavimą bei administracinę naštą naujiems verslams. Tai leistų sparčiau kurti naujas įmones šiuo nelengvu metu, ir verslininkai galėtų lengviau pritaikyti verslo modelius prie naujų gyvenimo realijų“, - komentuoja Ž.Stankevičius.


Bankrotai užlaikomi

„Scorify“ duomenys rodo, kad per tris balandžio savaites, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu kovo mėn., bankrutuojančių įmonių skaičius sumažėjo 27 proc., išregistruotų įmonių sumažėjo du kartus, o likviduojamų įmonių sumažėjo keturis kartus iki 6 įmonių praėjusią savaitę.


„Nors dirbančiųjų skaičius nuo karantino pradžios mūsų duomenimis jau sumažėjo 1,56 proc., tačiau bankrutuojančių ar likviduojamų įmonių skaičius taip pat kol kas mažėja. Nors tokie savininkų sprendimai galėjo būti užlaikomi ir dėl apriboto notarų bei teismų darbo, panašu, kad labiausiai verslas laukia, kada pilnai „įsivažiuos“ valstybės paramos paketas įmonėms, - komentuoja Žilvinas Milerius. – Bankrotų ar įmonių likvidavimo atvejų skaičiaus augimas priklausys, kaip greitai krizės parama pasieks verslus“.


Pasak „TGS Baltic“ partnerio Žygimanto Stankevičiaus, valstybės parama šiuo metu dar nėra reikšminga. „Sprendimai dėl nemokumo bylų kėlimo galėjo būti nepriimami ir dėl „užstrigusio“ teismų darbo, tačiau jeigu artimiausiu metu valstybės finansinė pagalba realiai nepasieks įmonių sąskaitų, nemokumo bylų skaičius neišvengiamai didės, nebent Seimas nuspręs priimti teisės aktus laikinai ribojančius bankroto bylų iškėlimą. Beje, nemokumo byla nebūtinai reiškia bankrotą. Dalis įmonių gali nuspręsti pasinaudoti nemokumo įstatyme numatyta restruktūrizavimo galimybe, kai įmonė su kreditoriais sutaria dėl finansinės pagalbos įmonei ir jos tolesnio veiklos plano“, - komentuoja Ž.Stankevičius.


Advokatas atkreipia dėmesį, kad verslas gali sulaukti ne tik valstybės, bet ir kredito įstaigų pagalbos. „Pastarąją savaitę Lietuvos bankas primygtinai skatino kredito įstaigas susitarti dėl mokėjimų moratoriumo ir bankams pavyko susitarti dėl gyventojų paskolų atidėjimo. Būtų puiku, jei panašų susitarimą bankams pavyktų pasiekti ir dėl įmonių, - sako advokatas.

Gazele-2018-705x471.jpg

Gyventojų lūkesčiai stabilizuojasi, rodo vartojimo paskolų duomenys

Gazele-2018-705x471.jpg

ES finansuoja „Scorify“ ir „Fintegry“ kuriamus inovatyvius bankų išrašų analitikos įrankius

Gazele-2018-705x471.jpg

Daugėja atmetamų paraiškų vartojimo paskoloms